Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žvėrynas

Žvėrynas – vienas gražiausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Tai tarsi atskiras miestelis Vilniaus centre. Perėjęs senąjį Žvėryno Perėjęs senąjį Žvėryno tiltą, patenki į unikalią, sodybomis užstatytą aplinką, kur namai skendi soduose ir pušynuose. Tokios oazės kūrimuisi įtakos turėjo istorinės  aplinkybės.

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai

Žirmūnai – vienas seniausių ir gyventojų skaičiumi vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų. Vietovės pavadinimas kilęs iš mažos gatvelės, buvusios Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ši gatvelė jau buvo pažymėta XVI a. ir XVII a. Vilniaus miesto planuose. Senųjų vilniečių atsiminimuose vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka, tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos negalima versti į Briedynę (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis), nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu.

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Vilkpėdė

Kairiajame Neries krante, šalia Panerių kalvų, yra vietovė, vadinama Vilkpėde. Kadaise čia augo tankus pušynas, slėniu tekėjo šaltiniuotas upelis. Ilgainiui prie upelio įsikūrė ir Vilkpėdės kaimas. Gal matėte Vilkpėdės gatvėje, netoli ligoninės vartų, ant nedidelės kalvelės stovintį rausvo granito akmenį, ant kurio pavaizduota nuo vilko bėganti juoda ožkytė? Vienoje akmens pusėje iškalta ir legenda, pasakojanti apie vilku pasivertusį velnią, nuo jo sprunkančią ožką ir kadaise šioje vietovėje stovėjusį, daugelio keliautojų ir kraštotyrininkų aprašytą akmenį su įspraustais keistais ženklais – į vilko letenų padus panašiais pėdsakais. Nuo šio akmens ir kilęs vietovės pavadinimas – Vilkpėdė (lenk. Wiłcza lapa).

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Šnipiškės

Šnipiškės – apie 20 tūkst. įvairių tautybių gyventojų turintis mikrorajonas miesto centro pašonėje, dėl jame kuriamo prabangaus stiklo ir plieno dangoraižių kvartalo ir palankios vietos dažnai vadinamas naujuoju sostinės centru. Vis dėlto vilniečiai labiau pamėgę Šanchajaus pavadinimą, nes čia gausu apleistų ir dar gyvenamų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios liaudiško stiliaus medinių namukų.

Skaityti daugiau…

 

 

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Paneriai

Kai lapai nukrinta pakelyje matosi Panerių koplyčia ir šalia jos esantis paminklas 1831 metų sukilėliams atminti. Miesto dalis, kur XIX a. pab. būta kurorto, bet ir vietovė, kurios vien pavadinimas gąsdino daugelį. Čia geležinkelio tunelį statė pats caras Aleksandras II, čia buvo vilniečių vasarnamiai, kovojo sukilėliai ir žuvo tūkstančiai žmonių. Tokį istorinį kelią nuėjo Panerių mikrorajonas.

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Justiniškės ir Pašilaičiai

Justiniškės – tipiškas miegamasis Vilniaus rajonas, pradėtas statyti 1982 m. Mikrorajonas išaugo iš dviejų kaimų – Lūžių ir Justiniškių. Būtent Justiniškių kaime buvo įsikūręs dvaras, vadintas „Justinuvka“, davęs pavadinimą ir kaimui, ir mikrorajonui. Senieji Justiniškių gyventojai vis dar prisimena, kad devintojo dešimtmečio pradžioje, tuomet dar naujajame mikrorajone būta kaimiškų namelių, ganėsi karvės, augo seni sodai.

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujininkai

Naujininkai – tai mikrorajonas, kuris daugumai, pirmiausia, asocijuojasi su Vilniaus tarptautiniu oro uostu ir parduotuve „Ikea“. Bet tik kai kurie vilniečiai žino, kad kažkada čia būta Vilniaus pramonės centro, o pati vietovė vadinta tiesiog „Kaminais“. XIX a. antroje pusėje Vilniuje pradėta naudoti garo energija, ir užmiestyje, kur dabar įsikūrę Naujininkai, iškilo daugybė kaminų. Tai davė pradžią gan keistokam vietovės pavadinimui. Vėliau Naujininkai gavo Nowy Ṥwiat (lenk. Naujasis pasaulis) vardą.

Skaityti daugiau…

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujamiestis

Naujamiestis, mikrorajonas, kurio keliais kadaise į sostinę veržėsi ir rusai, ir prancūzai, o viena iš Naujamiesčio gatvių XIX a. buvo mėgstama vilniečių ir miesto svečių linksmybių vieta. Naujamiestis tikras „naujas miestas“ buvo tik XIX a., kuomet Vilniuje buvo pradėta statyba už Senamiesčio ribų ir nauji pastatai pradėti vadinti Naujamiesčiu (Novyj gorod – rus.). Naujamiestis susideda iš dviejų dalių: žemutinės – tai miesto centras – ir viršutinės – teritorija nuo M. K. Čiurlionio gatvės iki geležinkelio.

Skaityti daugiau…