Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vykusiame „Skaitymo festivalyje“ pristatytas Vilniaus kraštotyrininkų ir bibliotekos darbuotojų bendromis jėgomis parengtas leidinys „Pasižvalgymai po Vilnių“. Knyga, kurioje išsamiai apžvelgiamos net 60 Vilniaus vietovių, šiuo metu yra išsamiausias sostinės mikrorajonų žinynas.
Tag Archives: Mikrorajonai
„Pasižvalgymai po Vilnių“ – geriausia Kalėdų dovana
Vilnius – dažnos knygos pagrindinis objektas – aprašomas turistiniuose vadovuose, grožiniuose kūriniuose, žymių žmonių prisiminimų, istoriniuose, moksliniuose, meno veikaluose, tačiau dažniausiai dėmesio centre atsiduria Senamiestis. Pirmą kartą pasirodo knyga, kurioje aprašyti visi Vilniaus miesto mikrorajonai ir mažesnės miesto vietovės. „Pasižvalgymai po Vilnių“ – tai Vilniaus kraštotyrininkų ilgamečio darbo rezultatas, kviečiantis vilniečius ir miesto svečius leistis į pasivaikščiojimus už Senamiesčio ribų ir sužinoti naujųjų mikrorajonų bei jų vietovardžių kilmės istorijas. Ten, kur šiandien stūkso daugiaaukščiai gyvenamieji namai, asfaltuotomis gatvėmis zuja troleibusai, vairuotojai bando savo kantrybę kamščiuose, dar visai neseniai buvo įsikūrę kaimai, plytėjo miškai, gyveno ar pramogavo didikai.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žvėrynas
Žvėrynas – vienas gražiausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Tai tarsi atskiras miestelis Vilniaus centre. Perėjęs senąjį Žvėryno Perėjęs senąjį Žvėryno tiltą, patenki į unikalią, sodybomis užstatytą aplinką, kur namai skendi soduose ir pušynuose. Tokios oazės kūrimuisi įtakos turėjo istorinės aplinkybės.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai
Žirmūnai – vienas seniausių ir gyventojų skaičiumi vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų. Vietovės pavadinimas kilęs iš mažos gatvelės, buvusios Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ši gatvelė jau buvo pažymėta XVI a. ir XVII a. Vilniaus miesto planuose. Senųjų vilniečių atsiminimuose vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka, tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos negalima versti į Briedynę (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis), nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Vilkpėdė
Kairiajame Neries krante, šalia Panerių kalvų, yra vietovė, vadinama Vilkpėde. Kadaise čia augo tankus pušynas, slėniu tekėjo šaltiniuotas upelis. Ilgainiui prie upelio įsikūrė ir Vilkpėdės kaimas. Gal matėte Vilkpėdės gatvėje, netoli ligoninės vartų, ant nedidelės kalvelės stovintį rausvo granito akmenį, ant kurio pavaizduota nuo vilko bėganti juoda ožkytė? Vienoje akmens pusėje iškalta ir legenda, pasakojanti apie vilku pasivertusį velnią, nuo jo sprunkančią ožką ir kadaise šioje vietovėje stovėjusį, daugelio keliautojų ir kraštotyrininkų aprašytą akmenį su įspraustais keistais ženklais – į vilko letenų padus panašiais pėdsakais. Nuo šio akmens ir kilęs vietovės pavadinimas – Vilkpėdė (lenk. Wiłcza lapa).
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Verkiai
Verkiai – viena seniausių ir gražiausių Vilniaus vietovių, kurios teritorijoje gyventa jau IV-II tūkstantmetyje prieš Kristų. Apie seną vietovės kilmę byloja čia aptikti lobiai. Verkių apylinkėse, juodame moliniame puodelyje, surastos arabiškos monetos, nukaltos 896–943 m.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Šnipiškės
Šnipiškės – apie 20 tūkst. įvairių tautybių gyventojų turintis mikrorajonas miesto centro pašonėje, dėl jame kuriamo prabangaus stiklo ir plieno dangoraižių kvartalo ir palankios vietos dažnai vadinamas naujuoju sostinės centru. Vis dėlto vilniečiai labiau pamėgę Šanchajaus pavadinimą, nes čia gausu apleistų ir dar gyvenamų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios liaudiško stiliaus medinių namukų.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Šeškinė
Šeškinė – mikrorajonas, dar prieš kelis dešimtmečius buvęs nuošaliame Vilniaus pakraštyje. Važiuodami Ukmergės plentu miesto centro link ir šiandien ant vieno iš Šeškinės monolitinių namų galime pamatyti miesto ribą žymėjusį užrašą „Vilnius“. Dabar sunku patikėti, kad čia, kur stovi daugiaaukščiai vietovės gyvenamieji namai, prekybos centrai, driekiasi judrios gatvės, anksčiau buvo kaimas, Šeškinės Karo lauke žygiavo prancūzų, rusų, lenkų kariuomenės, Ozo kalvose buvo kasamas smėlis ir žvyras, sprogdinamos mieste rastos Antrojo pasaulinio karo laikų minos.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Paneriai
Kai lapai nukrinta pakelyje matosi Panerių koplyčia ir šalia jos esantis paminklas 1831 metų sukilėliams atminti. Miesto dalis, kur XIX a. pab. būta kurorto, bet ir vietovė, kurios vien pavadinimas gąsdino daugelį. Čia geležinkelio tunelį statė pats caras Aleksandras II, čia buvo vilniečių vasarnamiai, kovojo sukilėliai ir žuvo tūkstančiai žmonių. Tokį istorinį kelią nuėjo Panerių mikrorajonas.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujininkai
Naujininkai – tai mikrorajonas, kuris daugumai, pirmiausia, asocijuojasi su Vilniaus tarptautiniu oro uostu ir parduotuve „Ikea“. Bet tik kai kurie vilniečiai žino, kad kažkada čia būta Vilniaus pramonės centro, o pati vietovė vadinta tiesiog „Kaminais“. XIX a. antroje pusėje Vilniuje pradėta naudoti garo energija, ir užmiestyje, kur dabar įsikūrę Naujininkai, iškilo daugybė kaminų. Tai davė pradžią gan keistokam vietovės pavadinimui. Vėliau Naujininkai gavo Nowy Ṥwiat (lenk. Naujasis pasaulis) vardą.