Viena vertus, Vilniaus žydų viešoji biblioteka – tarsi laikotarpio padiktuotas ir dėsningai gimęs projektas, kita vertus – tarsi „trenkta“ ir visiškai atsitiktinai susimaterializavusi idėja, kuri Sergejaus Kanovičiaus žodžiais, „turi Dados“. Kažkokiu keistu būdu „tokio hipio iš New York’o“, kaip sakė Emanuelis Zingeris, svajonė tapo realybe, nors iš tiesų jis jei ir hipis, tai iš San Diego, nes būtent iš tenai atvyko į Lietuvą. Tai Wymanas Brentas, kurį galima drąsiai „kaltinti“ dėl šios bibliotekos atsiradimo – tai jo mintis ir jo pradinė kolekcija.