Bibliotekos erdvės prisipildė solidumo ženklu, prisodrintu tikros meno galerijos auros, kuri kiekvieną įeinantį kilsteli gelbstinčia ir brandinančia ranka. Atveria langus ir duris į išlaisvintą pasaulį – apsaugotą nuo aklos rutinos ir irzlaus smulkmeniškumo. Čia lankytojai naudojasi dovanojama privilegija pro padidinamąjį stiklą žvilgterėti į gyvenimo blyksnius, dažniausiai nustumtus į sąmonės užkaborius arba dar neatrastus, užgožtus pasaulio triukšmo ir neatankančių kačiukų būsenos.