Justiniškės – tipiškas miegamasis Vilniaus rajonas, pradėtas statyti 1982 m. Mikrorajonas išaugo iš dviejų kaimų – Lūžių ir Justiniškių. Būtent Justiniškių kaime buvo įsikūręs dvaras, vadintas „Justinuvka“, davęs pavadinimą ir kaimui, ir mikrorajonui. Senieji Justiniškių gyventojai vis dar prisimena, kad devintojo dešimtmečio pradžioje, tuomet dar naujajame mikrorajone būta kaimiškų namelių, ganėsi karvės, augo seni sodai.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujoji Vilnia
Dažnam vilniečiui Naujoji Vilnia yra terra incognita – nežinoma žemė. Tačiau įdėmiau apsidairius, atsiveria įstabi šios vietovės gamta ir istorija. Vilnios slėnyje mūsų protėvių gyventa jau prieš 12 tūkstančių metų, nuslinkus paskutiniam ledynui. Naujosios Vilnios žvyro karjere, kairiajame Vilnios krante, rasta netgi mamuto kaulų.
Neringa Androšiūnaitė ir Laura Juchnevič. Savanorystė pagal Grundtvig projektą – bibliotekininkų skatinimas mokytis it skleisti kultūrą visą gyvenimą
Androšiūnaitė, Neringa ir Juchnevič, Laura. Savanorystė pagal Grundtvig projektą – bibliotekininkų skatinimas mokytis it skleisti kultūrą visą gyvenimą. Iš Tarp knygų, 2015 liepa-rugpjūtis, p. 7-8.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujininkai
Naujininkai – tai mikrorajonas, kuris daugumai, pirmiausia, asocijuojasi su Vilniaus tarptautiniu oro uostu ir parduotuve „Ikea“. Bet tik kai kurie vilniečiai žino, kad kažkada čia būta Vilniaus pramonės centro, o pati vietovė vadinta tiesiog „Kaminais“. XIX a. antroje pusėje Vilniuje pradėta naudoti garo energija, ir užmiestyje, kur dabar įsikūrę Naujininkai, iškilo daugybė kaminų. Tai davė pradžią gan keistokam vietovės pavadinimui. Vėliau Naujininkai gavo Nowy Ṥwiat (lenk. Naujasis pasaulis) vardą.
Kultūros darbuotojai gavo pažadą
Kultūros ir meno darbuotojams kitąmet atlyginimai turėtų būti keliami vidutiniškai po 70 eurų, taip pat bus siūloma neriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų.
Kultūros darbuotojų atlygimimų augimą komentuoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys.
Neringa Androšiūnaitė ir Laura Juchnevič. Vilniaus rajono bibliotekininkė dalyvavo Europos Sąjungos projekte. Vokietijoje apie Lietuvą
Androšiūnaitė, Neringa ir Juchnevič, Laura. Vilniaus rajono bibliotekininkė dalyvavo Europos Sąjungos projekte. Vokietijoje apie Lietuvą. Iš Vilniaus krašto savaitraštis, Nr. 31, 2015 m. liepos 30-rugpjūčio 5 d. p. 12.
Neringa Androšiūnaitė. Vokietijoje apie Lietuvą
Androšiūnaitė, Neringa. Vokietijoje apie Lietuvą / Neringa Androšiūnaitė, Laura Juchnevič. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis.– 2015, liep. 30 – rugpj. 5, p. 12.
Apie Vilniaus r. savivaldybės centrinės bibliotekos Bibliografijos ir informacijos sk. vedėjos Irenos Baranovskajos dalyvavimą Grundtvig senjorų savanorystės projekte, kurį finansuoja Europos komisija ir įgyvendina Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Naujamiestis
Naujamiestis, mikrorajonas, kurio keliais kadaise į sostinę veržėsi ir rusai, ir prancūzai, o viena iš Naujamiesčio gatvių XIX a. buvo mėgstama vilniečių ir miesto svečių linksmybių vieta. Naujamiestis tikras „naujas miestas“ buvo tik XIX a., kuomet Vilniuje buvo pradėta statyba už Senamiesčio ribų ir nauji pastatai pradėti vadinti Naujamiesčiu (Novyj gorod – rus.). Naujamiestis susideda iš dviejų dalių: žemutinės – tai miesto centras – ir viršutinės – teritorija nuo M. K. Čiurlionio gatvės iki geležinkelio.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Lazdynai
Vaikščiodami, o galbūt ir riešutaudami Lazdynuose galite pasijusti lyg Suomijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje. Skamba keistai? Tikrai ne, jei žinote, kad architektas Vytautas Čekanauskas kurdamas Lazdynus rėmėsi Suomijos naujojo miesto Tapiolos, švedų Velingbio bei prancūzų Tulūzos miesto Mirelo kvartalų pavyzdžiais. Bet tai tik viena iš šio mikrorajono įdomybių.
Jochen Dudeck. Beide Partner profitieren
Dudeck, Jochen. Beide Partner profitieren: Begegnung mit Litauen im Rahmen eines EU-Austauschprogrammes. – iliustr. // BuB – Forum Bibliothek und Information. – 2015, Nr. 7, p. 468 – 471.