Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorante Laura Juchnevič apie skaitymą ir skaitymo skatinimą skaitmeninėje kultūroje.
Rūta Janutienė ir Saulė Pauliuvienė. Laida „Viskas.Aišku.“
Dalia Juočerytė. Laida „Įsižiūrėk, įsiklausyk“
Laidoje pasakojama apie bibliotekos pastatą, rekonstrukcijos darbus.
Laura Juchnevič. UBUNTU bibliotekininkams ir informacijos specialistams – aš esu, nes esi tu
JUCHNEVIČ, Laura. UBUNTU bibliotekininkams ir informacijos specialistams – aš esu, nes esi tu. Tarp knygų, 2015 spalio mėn., p. 11-14.
Apie Pietų Afrikos Respublikoje vykusią 81-ąją IFLA generalinę konferenciją ir asamblėją, kurios tema „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žvėrynas
Žvėrynas – vienas gražiausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Tai tarsi atskiras miestelis Vilniaus centre. Perėjęs senąjį Žvėryno Perėjęs senąjį Žvėryno tiltą, patenki į unikalią, sodybomis užstatytą aplinką, kur namai skendi soduose ir pušynuose. Tokios oazės kūrimuisi įtakos turėjo istorinės aplinkybės.
6b klasės moksleiviai lietuvių literatūros pamokoje netradicinėje aplinkoje (A.Mickevičiaus bibliotekoje) „Alternatyvaus skaitymo technologijos“
Rugsėjo 18 d. lietuvių k. vyr. mokytoja R. Mikolaitytė ir informacinio centro vedėja J.Tumas pakvietė 6 b klasės moksleivius į literatūros pamoką netradicinėje aplinkoje ( A.Mickevičiaus bibliotekoje ) „Alternatyvaus skaitymo technologijos“. Rugsėjo 18 d. A. Mickevičiaus bibliotekoje – informacinio raštingumo diena – vienas iš urbanistinio skaitymo festivalio „Restant“ renginių, kiemelyje šurmuliavo literatūrinė vaistinė, kurios vienas iš stendų buvo skirtas alternatyvaus skaitymo technologijoms ir kvietė į „Ypatingų žmonių kliniką“. Moksleiviai apžiūrėjo ,lietė įvairius prietaisus, skirtus silpnaregiams ir neregiams skaityti brailio raštu. Taip pat sužinojo, kokios yra regos techninės pagalbos priemonės moksleiviams.
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai
Žirmūnai – vienas seniausių ir gyventojų skaičiumi vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų. Vietovės pavadinimas kilęs iš mažos gatvelės, buvusios Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ši gatvelė jau buvo pažymėta XVI a. ir XVII a. Vilniaus miesto planuose. Senųjų vilniečių atsiminimuose vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka, tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos negalima versti į Briedynę (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis), nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu.
Gintarė Čiuladaitė. Rašyti knygą pradeda nuo viršelio
Šeštadienį, spalio 24 dieną, Vilniaus mažajame teatre vyks „Bedalio ir labdario“ eskizo peržiūra. Šiuo metu kuriamą spektaklį emigracijos tema režisuoja Gabrielė Tuminaitė. Autorė – tarpdisciplininio meno kūrėja, rašytoja, eseistė Paulina Eglė Pukytė.
[Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje spalio 20 d. vykęs renginys].
Skaityti daugiau…
Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Viršuliškės
Abipus Laisvės prospekto, neaukštomis kalvomis ir slėniais išraižytoje, nuo Žvėryno mišku atskirtoje vietoje įsikūrę Viršuliškės. Šis Vilniaus mikrorajonas atrodo tikrai niekuo neypatingas, tačiau jis nėra toks pilkas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Lidija Veličkaitė. Rudeninis poezijos vakaras Vilniuje
Gražią rudenišką 2015 m. spalio 2 d. pavakarę Vilniaus senamiestyje esančioje A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko Pranciškos Reginos Liubertaitės poezijos knygelės „Siuvinėjimas kryžiuku“ sutiktuvės. Renginys prasidėjo poetės eilių žodžiais dainuojama daina „Nešaukit rudenio, miškai“. Šventinę nuotaiką pagyvino už lango Trakų gatvėje krentantys įvairiaspalviai medžių lapai, o rudens nuotaiką puikiai perteikė aktorė Gražina Urbonaitė, perskaičiusi jos eilėraštį „Rudeninės nuojautos“. Kitu poetės eilėraščiu „Nepaprastai paprasta…“ aktorė įtaigiu balsu deklamavo: „Nieko nėra nepaprasčiau už paprastą/Žodį, pasakytą paguosti liūdintį./Nėra nieko nepaprasčiau už žvilgsnį,/Drąsinantį baimės pilnas akis./Nieko nėra nepaprasčiau už ilgesį/Suradus savo atspindį jo akyse./Nieko nėra nepaprasčiau už norą/Turėti paprasčiausią gyvenimą./…Tik reikia nepaprastai/Didelio noro norėti./Tik reikia…“